Atskleidė, kaip vagys pasinaudoja gyventojų neapdairumu
Tvora išlieka neatsiejama namą ar namų kvartalą juosianti dalis – ne tik dėl noro turėti privatumo, bet ir dėl apsaugos. „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas sako, jog itin retas atvejis, kad lietuviai nepasirinktų statyti tvoros, bet vien tik ji nuo ilgapirščių neapsaugos – kartais gyventojai net elementariai palieka neužrakintus vartelius.
Vagys įeina pro vartelius kaip svečiai
„Individualių namų ir kotedžų kvartalai vis dar plečiasi, deja, kartu su tuo vagystės iš namų ir jų kiemų nesiliauja. Ypač šiltuoju laiku, kai lauke neretai paliekami dviračiai, paspirtukai, kepsninės ir kitas turtas. Dažniausiai tuos namus ar kvartalus juosia tvoros, bet nepamirškime, kad tvora visiškai neapsaugos nuo galimos vagystės. Taip, ji apriboja patekimą į privačią teritoriją, bet ne mažiau svarbūs patikimi tvoros vartų ar vartelių užraktai ir, svarbiausia, naudojimasis jais, nes iki šiol susiduriame su atvejais, kai gyventojai nerakina tvoros vartelių nakčiai ar išvykdami į darbą. Neretai taip nutinka ir tiesiog dėl skubėjimo. Yra tekę matyti vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdų, kuomet vagys, tarsi svečiai, tiesiog įeina pro tvoros vartelius, juos už savęs uždaro, pasiima kieme pastatytus du dviračius ir vėl tvarkingai išeidami iš namo teritorijos uždaro vartelius. Tai labai apmaudžios situacijos, nes tereikėjo vos kelių veiksmų – užrakinti vartelius ir sudėti dviračius į rakinamą patalpą “ – pasakoja Ž. Bukauskas.
Taip pat, žinoma, ne mažiau svarbios patikimų gamintojų durys ir jų užraktai bei langai.
„Saugome kelis tūkstančius individualių namų ir kotedžų visoje Lietuvoje, daugelis jų yra aptverti tvoromis. O štai sodybos, vienkiemiai tvoromis tveriami kur kas rečiau, tad čia patekti vagims pasidaro kur kas lengviau ir tai ypač pasimato tuomet, kai prasideda sodybų sezonas: kai į sodybas gyventojai atsiveža įvairios sodo priežiūros technikos, įrankių, kepsnines, dviračius, žvejybos įrangą ir kitą turtą“, – sako Ž. Bukauskas ir papildo, kad tokie ilgapirščių „vizitai“ tampa intensyvesni gegužės – rugsėjo mėnesiais.
Kokios tvoros įveikiamos lengviausiai?
Planuojantiems įrenginėti tvorą Ž. Bukauskas pirmiausia pataria, kad ši būtų tokio aukščio, jog jos negalima būtų perlipti ar lengvai įsibėgėjus peršokti. „Kaip rodo vagysčių istorijos, lengviausiai įveikiamos yra tinklinės, segmentinės tvoros, jas galima nesunkiai perkirpti. Taip pat pastebime, kad vagys lengvai perkopia medines žaliuzės būdu sudėtas tvoras. Sunkiau įveikiamos tos, kurių strypai yra nusmailinti, tvoros, kurios yra šukų formos ir kurių galai, vėlgi, yra nusmailinti. Per jas lipti ypač sudėtinga“, – dalijasi „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas
Jis taip pat pastebi, kad, nors tvora dažnam lietuviui yra neatsiejama, pastaruoju metu gyventojai vien tvoros namo teritorijai apsaugoti nepatiki. Vis dažniau žmonės įsirengia vaizdo kameras, lauko judesio daviklius, lauko perimetro daviklius, kad galėtų ir užfiksuoti galimą incidentą, ir nedelsiant sureaguoti.
Neįsirengia tvoros, bet ieško kitų saugos sprendimų
Pasitaiko pavienių atvejų, kai privačių namų gyventojai nusprendžia tvoros neįsirengti. Tuomet dažniausiai žmonės renkasi lauko judesio daviklius, kurių detekcijos plotas aprėpia namo lauko teritoriją, taip pat vaizdo stebėjimo kameras arba lauko perimetro judesio daviklius. „Tiesa, gyvenant lokacijose, kurios yra arčiau gamtos, sumontuoti lauko perimetro arba visos teritorijos judesio davikliai gali iššaukti pakankamai daug klaidingų aliarmų, mat reaguoja į atklystančius gyvūnus. Bet dabar gal jau galima eliminuoti tokius atvejus. Tokiems objektams apsaugoti paprastai yra statomos kameros, kurios geba nuolat analizuoti fiksuojamą vaizdą ir siųsti aliarmo pranešimus tik į nustatytos grėsmės objektus, pavyzdžiui, užfiksuotus automobilius ar žmones ir nesiųsti aliarmo pranešimų, jeigu stebimame lauke užfiksuojami gyvūnai – pastebi Ž. Bukauskas.
Jis taip pat primena, kad efektyvi vagis atbaidanti priemonė yra pakankamas lauko apšvietimas, įsijungiantis nuo judesio kieme.
„Na, ir, žinoma, bendruomeniški santykiai su kaimynais. Savo ilgametėje veikloje pastebime, kad gyvenvietėse, kuriose veikia saugios kaimynystės grupės ir kaimynai sutaria tarpusavy, būna kur kas mažesnė nusikaltimų ir nelaimių tikimybė. Pažinkite ir bendraukite su kaimynystėje gyvenančiais, kartu stebėkite ir vertinkite galimas grėsmes, imkitės tas grėsmes suvaldančių priemonių. Juk veikiant kartu – tai kur kas pigiau ir efektyviau“, – pataria Ž. Bukauskas.
Plačiau šia tema nuorodoje.